Vaistai, sukeliantys plaukų slinkimą

Autorius: Zoran Pančur - 25 Feb 2019 42865 0 komentarai

Vaistai, sukeliantys plaukų slinkimą

Plaukų slinkimas gali turėti daugybę skirtingų priežasčių – nuo ištaisomų iki nepagydomų, fizinių ar genetinių. Plikimas daugeliui pacientų yra tik iš dalies pagydomas, tačiau kai kurie nelaimingi asmenys turi su tuo tiesiog susitaikyti.

Vaistai priskiriami prie aplinkos veiksnių, sukeliančių plaukų slinkimą, todėl poveikis dažniausiai išnyksta gana greitai po konkretaus vaisto vartojimo nutraukimo.

Nors vaistai, dėl kurių plaukai pradeda slinkti, skirti labai įvairioms problemoms gydyti, plaukų slinkimas, kurį jie sukelia, gali vykti dviem būdais.

Plaukų augimo ciklą sudaro trys fazės: anageno, katageno ir telogeno. Pirmoji trunka iki šešerių metų, o plaukas yra aktyvioje augimo fazėje. Antrajame etape plauko folikulas arba jo apatinė dalis susitraukia ir išstumia plauko šaknį į išorę. Trečioji, telogeno fazė, yra plaukų „poilsio“ laikotarpis, trunkantis nuo trijų iki keturių mėnesių, po kurio plaukas iškrenta.

Vartojant vaistus, kurių šalutinis poveikis gali būti plikimas, plaukai gali iškristi dviem skirtingais būdais – telogeno arba anageno fazės metu.

Pirmasis būdas yra ir dažniausias, vadinamas telogeniniu efluviumu. Jis pasireiškia maždaug po dviejų iki keturių mėnesių nuo vaisto vartojimo pradžios ir sukelia, kad plaukai, kurie paprastai yra augimo fazėje, pereina į katageno fazę ir iškrenta. Įprastai per dieną prarandama nuo šimto iki šimto penkiasdešimties plaukų (normalus skaičius yra nuo penkiasdešimties iki aštuoniasdešimties ar šimto), o plaukai prarandami palaipsniui.

Antrasis būdas, anageninis efluviumas, pasireiškia praėjus kelioms dienoms ar savaitėms nuo gydymo pradžios. Šiuo atveju plaukai neiškrenta telogeno fazėje, o tiesiogiai anageno fazėje. Vaistuose esančios veikliosios medžiagos sukelia nenormalų ląstelių dalijimąsi arba visiškai sustabdo jų dalijimąsi. Šis plikimo atvejis yra sunkesnis – plaukai gali iškristi visoje galvos odoje, taip pat gali iškristi antakiai, blakstienos ir net kūno plaukai. Geriausiai žinomi vaistai su tokiu šalutiniu poveikiu yra citostatikai – vaistai, slopinantys ląstelių augimą ir dalijimąsi. Jie dažniausiai naudojami vėžio gydymui (chemoterapija).

Plaukų slinkimą gali sukelti ne tik citostatikai, bet tai taip pat gali būti nemalonus daugelio kitų vaistų šalutinis poveikis, pavyzdžiui, vaistų nuo padidėjusio kraujospūdžio, podagros, artrito, širdies ligų, kraujo krešėjimo sutrikimų, antidepresantų, vaistų, mažinančių cholesterolio kiekį kraujyje, tų, kurie turi dideles vitamino A dozes, pavyzdžiui, spuogų gydymo tabletes, amfetaminus, hormoninius priedus ir kt.

Plaukų slinkimo gydymas, kurį sukėlė tam tikri vaistai, yra paprastas – tiesiog nutraukti jų vartojimą. Daugeliu atvejų plaukai, kaip ir po chemoterapijos, atauga per kelis mėnesius. Jei tai neįvyksta, kas būna retai, geriausia pasitarti su gydytoju, kuris gali skirti plikimo gydymo tabletes, pavyzdžiui, Propeciją vyrams arba Aldactoną moterims.

Žymės: plaukų slinkimas vaistų šalutiniai poveikiai telogeninis efluviumas anageninis efluviumas citostatikai chemoterapija plikimo gydymas Propecija Aldactonas A vitaminas ir plaukai kraujospūdis ir plaukai cholesterolio mažinimas antidepresantai hormoniniai priedai

Zoran Pančur

Esu daugelio straipsnių apie nuplikimą autorius, nes šią sritį tyrinėju nuo 2008 m. Tais metais JAV ištyriau galimus sprendimus ir kai kuriuos iš jų netgi atvežiau į Europą ir Lietuvą. Aš pats taip pat susidūriau su paveldimu nuplikimu, todėl tai paskatino mane gilintis į tyrimus ir ieškoti veiksmingų sprendimų, kurie galėtų padėti ir kitiems.